- dūlis
- 1 dū́lis sm. sing. (1), dū̃lis (2) Štk, dūlỹs (4)
1. rūkas, migla: Užėjo dū́lis, kad per kelius žingsnius toliau nematyti Sml. Dū́lis stovi, negaliu matyti, ar vienas, ar du pirštai Pš. Dulkių dūlỹs atrūksta Mrj. Dū́liu antleis iš oro, ir pasiverčia į lietų J. Matau kaip per dū́lį Pš. Boba eina iš lengvo, visa balta kaip koks dūlis Šmn. | Koks čia lytus, užejo toks dū̃lis Slnt.
2. užkurtos ugnies tiršti dūmai: Iš kur tę girio[je] toks didelis dū́lis, turbūt vyrai šakas degina Šmk. Atneškim ant ugnies kadugių ir padarysim dū́lį VšR. Vaikai sukrovė virkščių ir užraugė dū̃lį Jrb. Surauskim visus lapus, uždekim – tai bus dūlỹs! Slv. Vaikai, šokim per dū̃lį! Slv. Šovė liepsnos liežuviai, į dangų išsiveržė juodas dūlis rš.
3. dūmai bitėms rūkyti: Uždėk puvenų, kad būtų stipresnis dū́lis Pžrl. Bitės nekenčia dū́lio Pžrl. Bitėm reikia dū́lio duoti, kad netaip geltų Sml. Dū́lio, dū́lio pūsk, matai, kaip bitys pula! Grg. Gerai, kad turėjau kuo dū̃lį paleist, o būtų bitės sugylę Mrj. Iš senojo aulio, kurį šalin panešėt, išvarykiat bitis su dūliu S.Dauk.
4. euf. vidurių dujos: A da vokietis neleidžia dū́lio? Pkr. Na, vaikeli, paleidai dū́lį (pagadinai orą) Kt.
5. K, R kas sudūlėję, puvėsis: Tas rąstas – vienas dū́lis Žb. Iš tokio dū̃lio nieko neišdroši Rdm. Jau tik dū́lis iš to skilandžio Kt. Radau dū́lio, dabar nuo vėjo jau įsikurs ugnis Brt. Užliek vandens ant dū́lio, uždėk samanų, kad būtų ko daugiausia dūmų Slv. Pritrink dū́lio bitėm pasmilkyti Grž. Bites dū́liu dūmina Slm. Su dū́liu dūliuok bitis, t. y. smilkyk J. Labai mėgau žiūrėti, kaip tėtis, į rūkyklą įsidėjęs dūlio – perpuvusio gluosnio, jį užkuria, ir beveik kvepiantys, nepikti dūmai veržiasi pro metalinį vamzdelį A.Vencl.
◊ dū́lį užkùrti Km smarkiai išbarti.ir̃ dū́lio visai nieko: Až poros metų čia mano ir dū́lio nebus Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.